- zubrinti
- ×zùbrinti (-yti), -ina, -ino intr. 1. žr. zubryti 2: Tota, imk mėsos, ką tu tę tuos kaulus zùbrini Vlk. 2. tr. pjauti dalgiu: Aš tai dar zùbrinu – pievos kreivos šleivos Vlk. 3. PnmA žr. zubryti 3: Taip zùbrinom, kad net galvą ėmė skaudėt Skr. Aš nezùbrinu kap kiti: perskaitau porą sykių, ir kvit Al. \ zubrinti; išzubrinti
Dictionary of the Lithuanian Language.